vieniausias

vieniáusias (-is), -ia adj. sup. (1) 1. vienintelis, tik vienas: Vis dėlto tiktai vieną teturi gyvenimą, vieną, vienintelį, patį vieniausią R.Gran. Stokies man patronu ir apekūnu vieniausiu rš. Ach! nuotrotijau vieniausią gėrybę muno P. 2. sustiprina tos pačios šaknies vardažodžio reikšmę: Anas buvo vienas vieniáusias Ds. Aš gi rugius vienas vieniáusias nupjoviau Sdk. Vienų vieniáusis pri nabaštiko sėdėjau Krš.

vieniáusia n. Vj: Visi kur kas išgurėjo, mañ vieną vieniáusią namie paliko Trgn.